• Apie sąjungą

       Mielos, kolegės.

    Akušerė, studijuojanti  VU magistrantūroje prašo atsakyti į pateiktą anketą.

    Prašome atsakyti ir padėti jai parašyti magistro darbą.

    Ačiū visoms atsakiusioms.

    Gerbiama /-as Akušere /-i, kviečiu Jus dalyvauti anoniminėje apklausoje, kurios tikslas - įvertinti akušerių pasitenkinimą darbu. Prašau skirti kelias minutes Jūsų brangaus laiko ir užpildyti klausimyną. Tyrimo duomenys bus panaudoti studijų tikslams. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

    Vilniaus universiteto magistrantė Vera Neigard (Kovaliova)

    Anketą atsakykite šiame internetiniame puslapyje.

    http://apklausa.lt/f/akuseriu-pasitenkinimas-darbu-wj7ue8z/answers/new.fullpage

     

     

    LIETUVOS AKUŠERIŲ SĄJUNGOS ISTORIJA, DABARTIS IR AKUŠERIŲ VEIKLOS PERSPEKTYVOS
     
        Minime LAS dešimtmetį. Tačiau iš tikrųjų istorija sako daug daugiau.
    Pagalba gimdančiai moteriai - viena seniausių medicinos pagalbos formų. Iki šio amžiaus pradžios Lietuvoje akušerinę pagalbą dažniausiai teikdavo bobutės.
    Akušerių buvo mažai. Tam, kad akušerės pagilintų žinias, reikėjo jas suburti. 1938 m. Kaune prof. Pr. Mažylio iniciatyva buvo įkurta pirmoji akušerių draugija. Tuo metu Lietuvoje buvo apie 500 akušerių, o gimdymų kasmet - daugiau kaip 50 000. Prof. Pr. Mažylio iniciatyva prie Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės buvo suorganizuoti kursai, kuriuose kasmet būdavo parengiama apie 30 akušerių. Prasidėjus karui, veikla nutrūko.

        Po 25 metų pertraukos, 1964 m., Šiauliuose įkurta akušerių draugija prie Šiaulių miesto ir zonos gydytojų ginekologų mokslinės draugijos. Netrukus sujudo akušerės ir Lietuvos regionuose, buvo įsteigtos akušerių draugijos: 1967 m. - Panevėžyje, 1968 m. - Kaune ir Klaipėdoje, 1969 m. - Vilniuje. Visos akušerių draugijos dirbo savarankiškai, konsultuojamos mokslinės gydytojų akušerių - ginekologų draugijos. Pagrindinis akušerių draugijų tikslas buvo - padėti akušerėms tobulėti.
    Prasidėjus atgimimo laikotarpiui Lietuvoje buvo atkuriamos bei steigiamos įvairios organizacijos.
    1990 m. kovo mėn. 28 d. Vilniuje įvyko Lietuvos akušerių sąjungos steigiamasis suvažiavimas. Buvo įkurta LAS ir 1990 m. birželio 1 d. įregistruota SAM (pagal tuometinę tvarką). Buvo išrinkta LAS valdyba, patvirtinti įstatai ir oficialiai prasidėjo organizacijos veikla.
    Septyniolikos metų organizacijos veiklos laikotarpiu buvo išrinktos keturios LAS prezidentės: 
        1990-1993 m. Birutė Jakutienė;
        1993-1998 m. Jadvyga Vaičiulienė;
        1998-2007 m. Lina Skaburskaitė;
        2007-2012 m. Zita Zailskienė.

        2012 m.  Ilona Joneliūnienė.

        LAS yra organizacija, veikianti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, veikla organizuojama pagal savitą regioninį susiskirstymą į penkis kraštus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys), registracijos vieta Vilniuje. Pagal LAS įstatus nariais gali būti akušerės ir kiti slaugos specialistai, praktikuojantys motinos ir vaiko  sveikatos priežiūros srityje. Narystė LAS suteikia galimybę siekti naujausių žinių, gauti naujausią informaciją, bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis.
    LAS yra savarankiška, nepriklausoma visuomeninė organizacija, noriai bendradarbiaujanti su SAM, mokslo institucijomis, kitomis organizacijomis. Pagrindinis LAS tikslas - padėti savo nariams siekti profesinio tobulėjimo, skatinti jų profesinį bendradarbiavimą. Todėl kasmet LAS organizuoja 2 respublikines konferencijas bei renginius kraštuose. Į respublikines konferencijas susirjnkdavo daugiau kaip 400 dalyvių. Šiuo metu susirenka apie 200 dalyvių. Renginių metu pranešimus skaito ne tik gydytojai, lektoriai iš užsienio, bet skatinamos tą daryti ir pačios akušerės bei kiti slaugos darbuotojai.

     PERSPEKTYVOS

        Iš tiesų progų tobulintis akušerėms netrūksta. SDTS centras siūlo nemažai kursų, pasirinkimas pakankamai įvairus. LAS bendradarbiauja su SDTS centru: pasiūlė kelias dešimtis temų kursams akušerėms tobulintis, sudarė nemažai naujų tobulinimosi programų bei peržiūrėjo senas. Kaip minėjau, akušerės kiekvienais metais gali dalyvauti ne vienoje konferencijoje, renginių metu visi turi galimybę sužinoti naujoves. Tačiau iškyla problema. Akušerės turi daug galimybių tobulėti ir dauguma tas galimybes išnaudoja, bet grįžę į savo darbo vietas dažnai negali žinių pritaikyti praktikoje.
    1997 m. SAM patvirtintoje MN "Akušerė (akušeris). Funkcijos, kompetencija, pareigos, teisės ir atsakomybės" tiksliai ir aiškiai reglamentuojamas mūsų darbas, deja, dažnai jaučiamės nuvertintos, pažemintos morališkai, nepripažįstamos išmanančiomis savo darbą specialistėmis.
    Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai lemia mūsų likimus ir dažniausiai niekas kitas iš šalies negali padėti esant nepalankiems sprendimams. Tačiau juk visos mes iš pašaukimo esame kovotojos - kasdien kovojam už gyvybę, todėl noriu palinkėti jums daugiau drąsos ir atkaklumo kovojant už save. Kad ir kaip būtų sunku, nepraraskite vilties. Siekite žinių, lavinkitės, būkite turtingos savo vidumi - o čia jau visomis išgalėmis jums padės Lietuvos akušerių sąjunga!

     

    PATVIRTINTA  NAUJA LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 40:2014

     

    LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

     

    ĮSAKYMAS

     

    DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 40:2014 „AKUŠERIS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ" PATVIRTINIMO

     

    2014 m. lapkričio 25 d. Nr. V-1220

    Vilnius

     

    Vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą:

    1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 40:2014 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" (pridedama).

    2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V-245 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 40:2006 „Akušeris. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo".

    3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

     

     

     

    Sveikatos apsaugos ministrė                                                          Rimantė Šalaševičiūtė

     


     

     

     

    Akušeris

    TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

     

    I SKYRIUS

    TAIKYMO SRITIS

     

    1. Ši Lietuvos medicinos norma nustato akušerio veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

    2. Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems akušeriams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

     

    II SKYRIUS

    NUORODOS

     

    3. Lietuvos medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

    3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu;

    3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu;

    3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;

    3.4. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu;

    3.5. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu;

    3.6. Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu;

    3.7. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu;

    3.8. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymu;

    3.9. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu;

    3.10. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu;

    3.11. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu;

    3.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1069 „Dėl trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo";

    3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose";

    3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo";

    3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo";

    3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu, teikimo";

    3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos";

    3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos";

    3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo";

    3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių";

    3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo";

    3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo";

    3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo";

    3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-548 „Dėl Atrankinės patikros dėl Gimdos kaklelio patologijos programos atlikimo metodikos patvirtinimo";

    3.25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo";

    3.26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-895 „Dėl Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo";

    3.27. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo";  

    3.28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1037 „Dėl Specializuotos slaugos sričių sąrašo patvirtinimo";

    3.29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1089 „Dėl Akušerijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo";

    3.30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl reikalavimų specializuotų slaugos sričių neformaliojo švietimo programoms aprašų patvirtinimo";

    3.31. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo";

    3.32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-720 „Dėl Ligų, trukdančių asmenims teikti slaugos ir akušerijos paslaugas, sąrašo patvirtinimo";

    3.33. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-196 „Dėl Bendrųjų nėštumo patologijos ir ginekologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo pavirtinimo";

    3.34. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo";

    3.35. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-399 „Dėl Akušerių darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo";

    3.36. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-470 „Dėl Naujagimių akių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo";

    3.37. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai" patvirtinimo";

    3.38. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-1134 „Dėl Bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio, biomedicinos technologo, burnos higienisto, dantų techniko, dietisto,  ergoterapeuto, gydytojo odontologo padėjėjo, kineziterapeuto, masažuotojo profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos sudarymo, jos nuostatų ir paraiškos dėl Bendrosios praktikos slaugytojo, akušerio, biomedicinos technologo, burnos higienisto, dantų techniko, dietisto, ergoterapeuto, gydytojo odontologo padėjėjo, kineziterapeuto, masažuotojo profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo formos patvirtinimo";

    3.39. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-612 „Dėl Visuotinio naujagimių klausos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo";

    3.40. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai" patvirtinimo;

    3.41. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo";

    3.42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo";

    3.43. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-601 „Dėl Visuotinio naujagimių tikrinimo dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų tvarkos aprašo patvirtinimo".

     

    III SKYRIUS

    TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽTYS

     

    4. Šioje Lietuvos medicinos normoje vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

    4.1. Akušeris - asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją;

    4.2. Akušerinė pagalba ir priežiūra - asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti moterų sveikatos priežiūrą, prevenciją, konsultavimą ir pagalbą visais jų amžiaus tarpsniais, naujagimio priežiūrą;

    4.3. Akušerijos praktika - teisės aktų reglamentuotos akušerio, turinčio galiojančią akušerijos praktikos licenciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

    5. Kiti Lietuvos medicinos normoje vartojimai terminai atitinka kituose teisės aktuose vartojamus terminus.

     

    IV SKYRIUS

    BENDROSIOS NUOSTATOS

     

    6. Akušerio profesinė kvalifikacija įgyjama:

    6.1. baigus ne trumpesnes kaip trejų metų trukmės dienines kolegines ar pirmos pakopos nuosekliąsias universitetines akušerijos studijas pagal nuolatinio mokymo programą, kurių apimtis papildomai gali būti išreikšta Europos kreditų perkėlimo sistemos (European Credit Transfer System; toliau - ECTS) kreditais, kurie sudaro ne mažiau kaip 4 600 valandų teorinio ir praktinio rengimo, kurio ne mažiau kaip trečdalį sudaro tiesioginė klinikinė praktika;

    6.2. formaliojo mokymo institucijoje baigus ne trumpesnes kaip dvejų metų arba 3 600 valandų trukmės dieninės akušerijos programos, skirtos asmenims, įgijusiems bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, studijas, kurių apimtis papildomai gali būti išreikšta ECTS kreditais;

    6.3. formaliojo mokymo institucijoje baigus ne trumpesnes kaip 18 mėnesių arba 3 000 valandų trukmės dienines akušerijos programos, skirtos asmenims, įgijusiems bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, studijas, kurių apimtis papildomai gali būti išreikšta ECTS kreditais, ir atlikusiems vienų metų profesinę praktiką nustatytoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei turintiems tai patvirtinantį dokumentą;

    6.4. užsienyje įgyta akušerio profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

    7. Verstis akušerio praktika turi teisę asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią akušerijos praktikos licenciją verstis akušerijos praktika.

    8. Akušeris verčiasi akušerijos praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti akušerio praktikos paslaugas ir (ar) paslaugas, į kurias teikiančių sveikatos priežiūros specialistų komandų sudėtį gali įeiti akušeris.

    9. Akušeris dirba savarankiškai ir asmens sveikatos priežiūros specialistų komandoje, bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

    10. Akušeris vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei pareigybės aprašymu.

     

    V SKYRIUS

    TEISĖS

     

    11. Akušeris turi teisę:

    11.1. verstis akušerio praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

    11.2. tęsti studijas, persikvalifikuoti, įgyti mokslinius laipsnius;

    11.3. gauti darbui būtiną informaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

    11.4. verstis specialiąja slaugos praktika Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

    11.5. tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

    11.6. dalyvauti Lietuvos ir užsienio mokslo ir profesinių draugijų veikloje;

    11.7. dalyvauti mokslo tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacijos technologijas;

    11.8. teikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai siūlymus, kaip gerinti akušerinę pagalbą ir priežiūrą;

    11.9. teikti siūlymus darbdaviams, kaip gerinti darbo sąlygas teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti;

    11.10. reikalauti darbdavio užtikrinti tinkamas darbo sąlygas (įskaitant patalpas, įrenginius, higienos sąlygas, apsaugos priemones, įrangos priežiūrą ir jos atnaujinimą) bei finansavimą kvalifikacijai kelti;

    11.11. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja akušerio profesinės medicinos etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar akušerio gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

    11.12. turėti kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų teisių.

     

    VI SKYRIUS

    PAREIGOS

     

    12. Akušeris privalo:

    12.1. turėti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

    12.2. laikytis Akušerijos praktikos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1089 „Dėl Akušerijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo", nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;

    12.3. pagal savo kompetenciją kvalifikuotai teikti akušerijos paslaugas bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

    12.4. laikytis aseptikos ir antiseptikos, AIDS, virusinio hepatito ir kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos reikalavimų;

    12.5. teikti būtinąją medicinos pagalbą teisės aktų nustatyta  tvarka;

    12.6. žinoti kenksmingus akušerio praktikos veiksnius, laikytis saugos darbe taisyklių;

    12.7. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos išsaugojimo bei ugdymo priemones;

    12.8. dalyvauti įgyvendinant asmens ir visuomenės sveikatos mokymo programas;

    12.9. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

    12.10. teisės aktų nustatyta tvarka tobulinti profesinę kvalifikaciją, kad žinios ir įgūdžiai atitiktų praktikos reikalavimus bei mokslo įrodymais grįstas akušerijos naujoves;

    12.11. vykdyti gydytojo paskyrimus, atlikti gydymo procedūras, informuoti pacientę apie paskirtus vaistus, paaiškinti jų poveikį ir galimas nepageidaujamas reakcijas, įspėti apie laikiną specialųjį režimą prieš procedūras ir po jų; skubiai informuoti gydytoją apie galimas arba kilusias komplikacijas, alergines reakcijas;

    12.12. stebėti pacientės elgesį, fizinę ir psichikos sveikatą visais moters gyvenimo tarpsniais, atkreipti dėmesį į nebūdingus požymius, reakcijas ir nedelsiant apie tai informuoti gydytoją;

    12.13. pildyti medicinos dokumentus, įrašytą informaciją patvirtinti asmeniniu spaudu ir parašu;

    12.14. laikytis įstaigos, skyriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių;

    12.15. laikytis medicinos etikos normų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

    12.16. ne akušerio kompetencijos atvejais patarti pacientui kreiptis į atitinkamos srities specialistus;

    12.17. taikyti Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

    12.18. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus. Užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų laikomi, instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojo su medicinos prietaisu pateikiama informacija;

    12.19. laikytis akušerio praktiką ir kitą sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų;

    12.20. paaiškinti akušerio praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

    12.21. skatinti šeimos narius aktyviai dalyvauti prižiūrint moterį nėštumo, gimdymo, pogimdyminiu laikotarpiu;

    12.22. vykdyti ligų prevenciją sveikatos priežiūros įstaigose ir pacienčių namuose;

    12.23. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

     

    VII SKYRIUS

    KOMPETENCIJA

     

    13. Akušerio profesinę kompetenciją sudaro nuolat tobulinami gebėjimai, žinios ir įgūdžiai, įgyti baigus akušerio profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas, atitinkančias Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

    14. Akušeristuri žinoti:

    14.1. pagrindines akušerijos, neonatologijos ir ginekologijos sritiesnacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos nuostatas;

    14.2. akušerinės, neonatologinės ir ginekologinės pagalbos organizavimo Lietuvoje principus;

    14.3. sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos organizavimo principus;

    14.4. higienos normų reikalavimus, taikomus akušerijoje, neonatologijoje ir ginekologijoje;

    14.5. darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus;

    14.6. profesinės etikosreikalavimus;

    14.7. sveikatos statistikos pagrindus, naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis principus;

    14.8. socialinių, kultūrinių, ekologinių, ekonominių ir kitų veiksnių įtaką moters ir naujagimio sveikatai;

    14.9. šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrindus, moters ir vaiko sveikatos apsaugos teisines bei socialines garantijas;

    14.10. sveikatos mokymo, sveikos gyvensenos ir mitybos principus;

    14.11. sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos principus;

    14.12. perinatologijos naujoves, jų taikymo praktikoje ypatumus;

    14.13. moters organizmo fiziologinius ir patologinius procesus įvairiais gyvenimo laikotarpiais bei sergant ginekologinėmis ligomis;

    14.14. vaistų farmakokinetikos ir farmakodinamikos pagrindus, vaistų laikymo taisykles ir vartojimo būdus, akušerijoje ir ginekologijoje vartojamus vaistus, galimą neigiamą jų poveikį vaisiui ir motinos organizmui;

    14.15. moters ir naujagimio anatomijos, fiziologijos, patologijos ypatumus, galimas komplikacijas bei jų išvengimo būdus;

    14.16. nėščios, gimdančios, pagimdžiusios moters ir naujagimio priežiūros ypatumus.

    15. Akušeris turi išmanyti:

    15.1. moters ir vyro lytinių organų anatomiją ir fiziologiją;

    15.2. moters fizinės ir psichikos sveikatos ypatumus visais moters gyvenimo tarpsniais;

    15.3. moters reprodukcinę funkciją ir jos reguliavimą;

    15.4. šeimos planavimo būdus;

    15.5. prevencinių ir patikros programų principus;

    15.6. normalaus ir patologinio nėštumo eigą;

    15.7. normalaus ir patologinio gimdymo eigą;

    15.8 vaisiaus būklės tyrimo metodus;

    15.9. pogimdyminio periodo eigą;

    15.10. laktacijos principus;

    15.11. naujagimio žindymo principus, naujagimio priežiūros ypatumus.

    16. Akušeris turi mokėti:

    16.1. propaguoti sveiką gyvenseną, aiškinti žalingų įpročių, rizikos veiksnių poveikį organizmui, būsimoms kartoms, lytiškai plintančių ligų žalą;

    16.2. teikti informaciją ir patarimus lytiškumo ugdymo, šeimos planavimo klausimais, mokyti įvairių šeimos planavimo metodų;

    16.3. padėti pasirengti gimdymui, motinystei bei tėvystei, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos;

    16.4. konsultuoti ir mokyti nėščiąsias, gimdyves ir jų artimuosius natūralaus maitinimo (žindymo) ir naujagimių priežiūros klausimais;

    16.5. skatinti nėščiąsias ir gimdyves natūraliai maitinti (žindyti) naujagimį ir kūdikį;

    16.6. bendrauti su moterimi, jos šeima, sveikatos priežiūros specialistais ir įstaigomis, kitomis institucijomis, kurių veikla susijusi su motinos ir vaiko sveikata, siekti bendrų tikslų jų sveikatos labui;

    16.7. teikti ambulatorinę pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir ginekologinėmis ligomis sergančioms pacientėms;

    16.8. patarti dėl tyrimų, skirtų rizikingam nėštumui kuo anksčiau diagnozuoti;

    16.9. teikti informaciją moterims, apsisprendusioms nutraukti nėštumą, paaiškinti nėštumo nutraukimo žalą;

    16.10. atpažinti motinos ar naujagimio sveikatai grėsmingus požymius, dėl kurių būtina kviesti gydytoją;

    16.11. mokyti akušerijos specialybės studentus, mažiau patyrusius kolegas akušerijos pagrindų, akušerinės priežiūros ypatumų;

    16.12. bendradarbiauti su kolegomis ir kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais;

    16.13. rengti ataskaitas.

    17. Akušeris turi gebėti:

    17.1. punktuoti veną, paruošti ir prijungti lašinę infuziją;

    17.2. atlikti injekcijas į odą, poodį, raumenis ir veną;

    17.3. kateterizuoti šlapimo pūslę;

    17.4. paimti ėminius laboratoriniams tyrimams;

    17.5. paimti ėminius iš lytinių organų;

    17.6. paimti gimdos kaklelio citologinį tepinėlį ir įvertinti tyrimo rezultatus;

    17.7. paimti ėminius iš virkštelės;

    17.8. atlikti antropometrinius matavimus;

    17.9. nustatyti nėštumą;

    17.10. atlikti gimdos dugno aukščio, pilvo apimties matavimus;

    17.11. užrašyti elektrokardiogramą (EKG);

    17.12. atlikti išorinį akušerinį tyrimą ir nustatyti vaisiaus padėtį gimdoje;

    17.13. atlikti vidinį akušerinį tyrimą;

    17.14. užrašyti ir įvertinti gimdos susitraukimų dažnį;

    17.15. atlikti vaisiaus širdies tonų auskultaciją akušeriniu stetoskopu ir kardiotokografu;

    17.16. užrašyti ir vertinti kardiotokogramą, pastebėjus patologinių pokyčių informuoti gydytoją;

    17.17. stebėti ir vertinti vaisiaus būklę;

    17.18. savarankiškai prižiūrėti nėščiąją, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, skirti ir vertinti būtinus normalaus nėštumo stebėjimo tyrimus;

    17.19. savarankiškai prižiūrėti gimdyvę visais savaiminio gimdymo, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, periodais;

    17.20. savarankiškai priimti savaiminį gimdymą, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, o skubiais atvejais - gimdymą sėdmenų pirmeiga;

    17.21. priimti gimdymą esant didelės rizikos nėštumo veiksnių, bendradarbiaujant specialistų komandoje;

    17.22. gimdymo metu savarankiškai taikyti nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus: hidroterapiją, aromaterapiją, muzikos terapiją ir kt.;

    17.23 atlikti vaisiaus vandenų pūslės įplėšimą (amniotomiją);

    17.24. perkirpti virkštelę;

    17.25. aktyviai ar pasyviai prižiūrėti gimdyvę placentiniu laikotarpiu;

    17.26. apžiūrėti ir įvertinti placentą;

    17.27. apžiūrėti gimdymo takus, taip pat ir naudodamas medicininius instrumentus;

    17.28. nuskausminti, įkirpti ir susiūti tarpvietę;

    17.29. nuskausminti ir susiūti plyšimus: tarpvietės (I ir II laipsnių), lytinių lūpų, makšties gleivinės, paviršinį gimdos kaklelio;

    17.30. apžiūrėti ir įvertinti krūtis pogimdyminiu laikotarpiu, pamokyti krūtų priežiūros;

    17.31. taikyti deguonies terapiją moterims ir naujagimiams;

    17.32. atlikti naujagimio higienos procedūras;

    17.33. atlikti otoakustinės emisijos (OAE) tyrimą;

    17.34. taikyti gydytojo nurodytą gydymą;

    17.35. rūpintis motina ir prižiūrėti ją pogimdyminiu laikotarpiu, patarti, kaip prižiūrėti kūdikį;

    17.36. vykdyti moterų po gimdymo ir naujagimių iki 28 parų po gimimo patronažą;

    17.37. atpažinti moters emocinius sutrikimus, ypač pasireiškiančius po gimdymo;

    17.38. paruošti moterį cezario pjūvio operacijai, ginekologinėms operacijoms;

    17.39. asistuoti gydytojui, atliekančiam akušerines ir ginekologines manipuliacijas ir procedūras;

    17.40. prižiūrėti operacinę žaizdą ir pašalinti siūlus;

    17.41. prižiūrėti gimdyvę po cezario pjūvio operacijos;

    17.42. savarankiškai prižiūrėti natūraliai pagimdžiusias gimdyves;

    17.43. prižiūrėti naujagimį, prireikus pradėti gaivinti;

    17.44. atlikti naujagimiams imunoprofilaktinius skiepijimus;

    17.45. atpažinti moters ar naujagimio sveikatai ir (ar) gyvybei grėsmingas būkles ir pradėti teikti reikiamą pagalbą;

    17.46. esant grėsmingoms moters ar naujagimio sveikatai ir (ar) gyvybei būklėms, kol atvyks gydytojas, atlikti šiuos veiksmus:

    17.46.1. pirminį gaivinimą;

    17.46.2. punktuoti veną, paruošti ir prijungti lašinę infuziją;

    17.46.3. teikti pagalbą ištikus anafilaksiniam šokui pagal patvirtintą anafilaksinio šoko pagalbos schemą;

    17.46.4. teikti pagalbą vaisiaus sėdmenų pirmeigos atveju;

    17.46.5. teikti pagalbą virkštelės iškritimo atveju;

    17.46.6. esant indikacijų, naudoti vakuuminį ekstraktorių;

    17.46.7. pradėti teikti pagalbą ištikus eklampsijai;

    17.46.8. patikrinti gimdą ranka ir pašalinti placentą;

    17.46.9. stabdyti išorinį kraujavimą, taikydamas bimanualinį gimdos spaudimą ar kumščiu užspausdamas aortą;

    17.46.10. teikti pagalbą naujagimio pečių distocijos atveju;

    17.46.11. imtis fizinių ir psichologinių skausminio šoko profilaktikos priemonių.

    18. Akušeris pagal 16.1-16.5, 16.9, 17.30, 17.32, 17.35-17.37, 17.41 papunkčiuose nurodytą kompetenciją paslaugas gali teikti pacienčių namuose, šeimose, bendruomenėje.

     

    VIII SKYRIUS

    ATSAKOMYBĖ

     

    19. Akušeris už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą savo funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už kompetencijos viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.